- knisius
- 2 knìsius, -ė smob. (2) 1. J, DŽ kas knisa, mėgsta knisti: Mūs pievose tų knìsių (kurmių) tai begalybė – visas pievas išrausė Lš. | prk.: Bėk šalin tu, knìsiau, čia nevertęs knygas! Bgt. 2. Al, Plk kas mėgsta viską ištyrinėti, išknibinėti, kas labai gilinasi į smulkmenas: Tokio knìsiaus aš da nemačiau! Mrj. Jis toks baisus knìsius – viskas jam tur būt aišku Slv. Raštinės vedėjas į šį reikalą pažiūrėjo seno bylų knisiaus akimis rš. 3. darbštus, mėgstantis ką dirbinėti, knibinėti: Kur tu rasi tokį knisių, kuris visokį darbą nusitvertų?! Vl. 4. kas mėgsta visur kištis, visur lįsti: Su tuo knìsium aš nenoriu susidėt Skr. Jis tikras knìsius: kas bus, kas ne, bet jis tai tikrai Rs. Duok tam knìsiui par nosį – tenelandžioja, kur nereikia Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.